Tekstas publikuotas 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/karantino-nualintiems-korejieciu-kuno-lavinimo-kvepavimo-ir-meditacijos-pratimai-pateikia-kuksando-meistras-a-kumza-1028-1482522
Pandemijai daugelį ilgiems mėnesiams uždarius namie – dėl nuotolinio darbo ir mokslo, judėjimo ribojimų, menkų galimybių keliauti, – kenčiame ir fiziškai, ir psichologiškai. Atsikratyti įtampos dėl tokio gyvenimo ir nerimo dėl savo sveikatos bei ateities daugelis bando įprastais būdais – pokalbiais, muzika, filmais, knygomis ar mankšta. Šie būdai malonūs, bet trumpalaikiai. Tradicinio korėjiečių mokymo kuksando meistras Algirdas Kumža tvirtina, kad kūnas yra nedaloma visuma, minčių ramumas neatsiejamas nuo stipraus kūno, todėl reikia rūpintis ir vienu, ir kitu.
Korėjiečių tūkstantmetės kūno lavinimo, kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistemos meistras, populiarių knygų autorius, signataras ir buvęs ambasadorius Ukrainoje A.Kumža pasakoja, kaip padėti sėslaus gyvenimo nuvargintam kūnui, įtampos įaudrintai dvasiai ir net sureguliuoti per karantiną padidėjusį svorį.
Greita pagalba staiga susinervinus
Daugelis dėl karantino jaučia didžiulę įtampą. Norisi kur nors keliauti, susitikti su draugais, švęsti, kai kas pavargęs nuo darbo ir vaikų mokslų, kai kas – tiesiog nuo darbo ne tam pritaikytoje aplinkoje. Pasak A.Kumžos, tokioje situacijoje gali padėti senoji korėjiečių praktika kuksando – „įvairiapusė, gerai apgalvota ir darni sistema, kuri išmoko teisingai judėti, kvėpuoti, sutelkti mintis, kurioje rasime visko, ko reikia žmogaus sveikatai“. Ši sistema esą laiptelis po laiptelio atskleidžia žmogaus kūno ir dvasios gebėjimus. Meditacija, kurią psichoanalizės pradininkas Carlas Gustavas Jungas vadino proto higiena, padeda įveikti įtampą.
A.Kumžai kuksando padėjo atsikratyti kankinančio negalavimo – neramių kojų sindromo. Užsidarius namie jau ne vieną ir ne du mėnesius, anot pašnekovo, kenčia ir nugara (ypač tiems, kurie dirba iš namų prie kompiuterių), ir galva. „Įtampa daro žalą ir fiziniam kūnui, ir psichologinei būklei. Kuksando žiūri į žmogų kaip nedalomą gamtos kūrinį ir siūlo holistinį kelią – nuraminti mintis bei emocijas ir kartu stiprinti kūną. Pratybų metu mes atliekame pratimus, kurie išlavina visą kūną nuo kojos nykščio iki kaklo slankstelių. Ypač sustiprėja gilieji stuburo raumenys. Išmokę teisingai kvėpuoti, nusiraminame, grįžta gyvenimo džiaugsmas, traukiasi įvairūs skausmai.
Pratimus atliekame ne užsidėję ausines su linksma muzika – darome juos susikaupę, klausydamiesi savęs. Paprastas pavyzdys: rytinis kavos puodelis, kurį išgeriate arba išsiblaškęs, arba dar nepaniręs į kasdienį chaosą, mėgaujatės aromatu, jaučiate malonų skonį, su dėkingumu galvojate apie saulės spindulius, kuriuose prinoko kavos pupelė. Toks kavos puodelis jums sukurs gerą nuotaiką visai dienai. Lygiai taip pat klausydamiesi savęs mes darome ir pratimus.“ Bet ką daryti žmogui, kad atsigautų ir dvasia, ir kūnas? Jei ilgas karantinas „trenkia per smegenis“, „greitoji pagalba“ lyg ir aiški, – galima, viską metus, pažiūrėti gerą filmą ar paskaityti knygą, paskambinti draugui ar giminaičiui, tiesiog išsimiegoti, blogiausiu atveju – paverkti ar skambinti į psichologinės pagalbos liniją.
Su nugara prasčiau – sporto klubai uždaryti, sporto lauke galimybės irgi ribotos, kaip tinkamai sportuoti savarankiškai, ne kiekvienas žino. Ar galima viską „paremontuoti“ namų sąlygomis? A.Kumžos žodžiais, tai įmanoma, bet kuksando siūlo ne trumpalaikį „remontą“ – tai yra praktika, iš esmės pakeičianti žmogaus savijautą: kūnas pasidaro stiprus ir lankstus, o mintys ir emocijos nurimsta. „Geras filmas, sportas, rami muzika yra puiku, bet trumpam, – teigė pašnekovas. – Jei bandysite neramias mintis kontroliuoti, jos ims jus valdyti. Jei žmogui sako: „nerėk!“, jis rėkia dar garsiau.
Rytų žmonės mėgsta sakyti, kad protas turi būti tavo tarnas, o ne šeimininkas. Jis kurs tau problemas, neigiamas emocijas, jis sugalvos pyktį ir kerštą. Toks yra beždžionių protas – mintys galvoje šokinėja ir kuria vis naujas problemas.“ Tiesa, kartais reikia greitų sprendimų ir susikaupti meditacijai pritrūksta galimybių. Tokiems atvejams – staigiai susinervinus, užplūdus pykčiui – kuksando meistras pasiūlė paprastą, jokių specialių žinių, sudėtingo pasiruošimo ar įrangos nereikalaujantį pratimą. Norint nusiraminti, reikia paspausti viršugalvio vietą, vadinamą „šimto susitikimų” tašku. Jis randamas brėžiant vieną menamą liniją nuo ausies iki ausies, o kitą – nuo nosies. Šis taškas yra ten, kur linijos viršugalvyje susikerta. „Spauskime nykščio pagalvėle sulaikę kvėpavimą. Viršuje susikaupusi įtampa ima leistis žemyn, mažėja kraujo spaudimas. Spausti reikia du–tris kartus po 1–3 sek. Šis taškas man yra daug kartų padėjęs sunkiose alpinizmo ekspedicijose. Tokių patarimų kuksando turi daug“, – tvirtino A.Kumža.
Badauti nepataria
Vienas iš karantino šalutinių efektų – daugiau valgant ir / ar mažiau judant priaugti kilogramai. Socialiniuose tinkluose galima matyti žmones skundžiantis papildomu kilogramu ar dviem, vienas atvirai pasiskundė visais aštuoniais.
Kuksando nėra daug energingo ir intensyvaus judėjimo, bet gal ši praktika vis tiek gali padėti ir tokioje situacijose? Jei ne numesti tuos nepageidaujamus kilogramus, gal bent susitvarkyti mitybą, suvaldyti skrandžio norus? „Rytų medicinos gydytojai tokiais atvejais išsyk sako: duokite skrandžiui bent dvylika valandų pailsėti. Jei septintą ryto pusryčiaujate, po septintos vakaro nebevalgykite. Rezultatą žmonės pajunta greitai. Ypač jei paklauso dar vieno balso, sakančio, kad mes valgome per daug. Daug garsių mitybos specialistų sako, kad Europos žmonės turėtų valgyti vidutiniškai trečdaliu mažiau! Badavimas? Mano mokytojas korėjietis Jin Mokas jo liepia vengti, nes badaujantis žmogus praranda daug energijos. Toliau eitų patarimai, kuriuos žinome, bet dažniausiai nevykdome: reikia judėti, gerai išsimiegoti, nuraminti protą ir emocijas. „Judėti“ reiškia, kad neužtenka tris minutes pasirąžyti balkone, reikėtų vaikščioti visą valandą penkias–šešias dienas per savaitę.
Svarbu teisingai kvėpuoti: ramiai, giliai ir tik per nosį. Dažniausiai darome priešingai – eidami plepame arba į ausis įsikišame ausines su muzika. Tada jau nebejaučiame kvėpavimo ir savo širdies dūžių. Rytuose toks kvėpavimas vadinamas tuščiu kvėpavimu.“ Kuksando tiesiogiai neskirtas padėti dailinti kūno linijas, bet jis padeda atgauti natūralų sveiką svorį. „Šiandien, matyt, tai daugeliui reikštų numesti bent keletą kilogramų. Ši praktika pagerina cirkuliaciją, medžiagų apykaitą ir atrodo, kad tie kilogramai dingsta savaime“, – tikino pašnekovas. Užsisėdėjus namie, kai ne vieno judėjimas apsiriboja kelione nuo darbo stalo iki virtuvės, o vakare – iki sofos, šiek tiek fizinio aktyvumo tikriausiai norėtųsi net tiems, kurie įprastu metu visai nesportuoja. „Kuksando atsipalaidavimo pratimų programa, kuri trunka vos 15 minučių, gali būti puiki ryto mankšta, o kai kurie pratimai tiesiog būtini per pertraukėles pakilus nuo kompiuterio. Jie tikrai padės išvengti nugaros skausmų. Ir sportuojantiems, ir nesportuojantiems patarčiau pradėti nuo kvėpavimo. Kodėl?
Šiandienos žmogus yra visiškai nutolęs nuo sveikatos standartų – jis per minutę vidutiniškai įkvepia ir iškvepia 18 kartų – triskart dažniau, negu reikėtų. Paskaitykime naujausias medicinos knygas, kurios tvirtina, jog paviršutiniškas ir dažnas kvėpavimas – tai galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, nepastovus kraujospūdis, širdies ir sąnarių skausmai, o paskui – baimė, stresas, nerimas. Mūsų pratybos prasideda ir baigiasi kvėpavimo pamokomis.“
Nuo miego sutrikimų išvadavo rankšluostis
A.Kumžos teigimu, teisingai kvėpuoja kūdikiai: „Pažiūrėkime, kaip jie kvėpuoja gulėdami lopšyje: ramiai įkvepia per nosį ir kaip gražiai išsiplečia pilvuko apačia. Kūdikis prabunda žvalus, kupinas energijos. Kodėl? Kai kūdikis kvėpuoja pilvu, jo diafragma leidžiasi žemyn ir masažuoja vidaus organus.
Rytuose diafragma vadinama antrąja širdimi. Diafragma judina vidaus organus – jie pradeda „vaikščioti”. Diafragma atgaivina daugelį organizmo funkcijų. Kvėpavimas yra geros savijautos, harmonijos bei vidinės taikos šaltinis. Bėgant metams žmogus kvėpuoja vis labiau paviršutiniškai. Pratybose mes mokomės sugrįžti į vaikystę ir po kurio laiko prabundame žvalūs kaip kūdikiai.“ Pasitikrinti, ar kvėpavimas teisingas, nesunku. Atsigulkite ant nugaros, galima sulenkti kojas. Uždėkite vieną ranką ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Atsipalaiduokite ir nesikiškite į kvėpavimo procesą, bet jį stebėkite. Švelniai tolygiai įkvėpkite per nosį. Kuksando pratybose kvėpuojama tik per nosį. Kvėpavimo neturite girdėti. „Kas kilojasi? Garantuoju – krūtinė, – tvirtino pašnekovas. – Jeigu bambos sritis – irgi negerai, kilnotis turi pati pilvo apačia. Kai kvėpuojame į bambą, karštis kyla aukštyn ir skauda galvą. Kuksando turi per šimtmečius patikrintą metodą, kuris padeda gana greitai išmokti diafragminio kvėpavimo.“ Pasak kuksando meistro, klaidų žmonės daro ir miegodami. Tai gali būti viena iš nemigos priežasčių. „Seule esu matęs, kaip dirba garsi gydytoja Seo Num. Į jos įsteigtą Rytų medicinos moterų kliniką Pietų Korėjoje dažnai užsukdavo nemigos iškankintos pacientės.
Gydytoja pirmiausia pasiteiraudavo apie pagalvę. Dažnai ji liepdavo senąją pagalvę atidėti į šoną, paimti paprasčiausią rankšluostį ir pabandyti, koks aukštis bus patogiausias. Dažniausiai moterys antrą kartą nebeateidavo, nebent paskambindavo padėkoti. Dažnai mūsų nugaros palinksta į priekį, nes aukšta pagalvė iškreipia kaulus. Ir, žinoma, kompiuteris… Vyresni žmonės Korėjoje miega apskritai be pagalvės, kad stuburas liktų tiesus. Jų čiužinys – labai plonas. Dažnai jie neturi tokių miegamųjų kaip mes – su impozantiškomis lovomis ir išpuoselėtais čiužiniais. Eidami miegoti jie išsitraukia ploną čiužinį iš spintos, o ryte susukę vėl paslepia. Esant rimtam sutrikimui reikia tartis su gydytoju, tačiau visada galima pabandyti kuksando.“
