„Esu turėjusi keletą pratybų su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis. Atsisėdau ant kilimėlio ir kaip visada – šneku ir rodau. Ir po kelių minučių suprantu, kad rodau visiškai be reikalo, – pirmąsias patirtis su neregiais prisimena kuksando meistrė Toma Kumžienė. – Nepaisant to, kad aš daug metų pradirbusi ir žiniasklaidos, ir komunikacijos srity, tik tada suvokiau, koks svarbus yra žodis. Kiek daug reiškia pauzė (arba kaip tik – jos nebuvimas), o kur dar visi jaustukai… Man tai buvo didžiulė pamoka. Tobulėjau su kiekvienu tokiu individualiu užsiėmimu. Ši patirtis man padėjo pasiruošti ir įrašyti knygos įvadą. Supratau, kad turiu papasakoti kiekvieną menkiausią detalę. Jei šita praktika pasieks žmones, kurių ji neturėjo galimybės pasiekti, manau, kad čia bus turbūt didžiausias laimėjimas.“
(…)
Dėl specifinių praktikų, akupresūros (kai yra spaudžiami tam tikri taškai kūne), kvėpavimo ypatumų pirmąsias treniruotes kuksando meistrai visiems pradedantiesiems rekomenduoja atlikti kartu su mokytoju. „Norėtųsi, kad regėjimo negalią turintys žmonės būtų pilnateisiai kuksando bendruomenės žmonės. Kad nebūtų jokios atskirties. Nes jie gali puikiausiai daryti tą, ką ir regintys žmonės daro“, – drąsina meistras Algirdas Kumža.
(…)
„Aš noriu, kad neregiai mažiau varžytųsi, labiau judėtų, labiau domėtųsi, kad nebūtų taip užsisėdėję. Aš nežinau kodėl, bet noriu dalintis tuo, kas yra gera, įdomu, – atskleidžia Sigitas. – Gyvenime niekas nevyksta nuo antro karto. Viskas nuo pirmo karto daroma. Tereikia išdrįsti pabandyti – blogiau tikrai nebus!“
Visą Sigito ir kuksando istoriją perskaityti galite čia: https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1764126/tamsoje-daugiau-nei-10-metu-gyvenantis-sigitas-prarades-regejima-pradejau-megautis-gyvenimu
