Šią vasarą Lietuvoje lankėsi garsus Pietų Korėjos akupresūros gydytojas, kuksando meistras Jin Mok. Pateikiame 2016 m. lapkritį žurnale Stilius publikuotą interviu su Jin Mok.
Kas yra kuksando – religija, filosofija, sportas?
Tai nėra religija. Mūsų šaknys Rytų filosofijoje, tačiau kuksando mokymas prasideda nuo praktikos – mokomės kvėpavimo, tempimo, kovos menų pratimų.
Kada atsirado kuksando?
Mano sutikti mokytojai teigia, kad indų joga prieš tūkstančius metų atsirado būtent iš kuksando. Jis tūkstančius metų buvo praktikuojamas kalnų uolose, atokiuose vienuolynuose. Mokytojai jį perduodavo vienas kitam, o nuo paprastų mirtingųjų rūpestingai slėpė. Jie tikėjo, kad šis mokymas yra stipriausias ginklas, kuriuo galima įveikti užpuolikus.
Ir vis dėlto, koks būtų trumpiausias kuksando apibrėžimas?
Tai pratimų, galima sakyti korėjietiškos jogos, kvėpavimo pratimų ir meditacijos kompleksas. Jis padeda žmogui atkurti santarvę su savimi ir aplinka, išlaisvinti savąją gyvybės energiją, pašalinti kliūtis tos energijos rate. Praktikuojantis žmogus atranda balansą tarp kūno, proto ir dvasios. Praktikuojantys žmonės pajunta didžiules permainas, pamažu ims trauktis kūno ir dvasios bėdos, kurių negalėjo įveikti brangiausi vaistai.
Kaip jūs atradote kelią į Lietuvą?
Prieš vienuolika metų kopdamas į šventąjį Tibeto kalną Kailašą sutikau du lietuvius – Algirdą ir Tomą. Vėliau sužinojau, kad Algirdas Kumža yra ambasadorius. Kalnuose jiems parodžiau kuksando praktiką. Jie labai susidomėjo ir galimas dalykas, patys taps mokytojais. Dabar mūsų bendras tikslas – supažindinti su šia praktika daugiau jūsų šalies žmonių.
Ar seniai jūs praktikuojate šį mokymą?
Žmones mokau jau 35-erius metus. O apie kuksando pirmąkart išgirdau sėdėdamas tėvui ant kelių. Jis giedodamas tradicinę kuksando mantrą išmokė paprasčiausių pratimų. Tą mantrą mes naudojame iki šiol. Mano tėvas buvo pirmasis, kuriam buvo leista mokyti visuomenę. Iki jo kuksando buvo slaptas mokymas, kurį kalnuose gyvenantis meistras patikėdavo tik kitam patikimam žmogui. Mano tėvas pas tokį meistrą kalnuose praleido penkiolika metų. Ten jis gyveno nuo trylikos metų. Gyveno labai asketiškai, valgė tik vegetarišką maistą, bet išmoko tobulai valdyti gyvybės energiją. Yra išlikę liudininkai ir vaizdo įrašai, kaip jis delnu skelia akmens luitą.
Vadinasi, jūsų tėvas buvo pirmasis mokytojas?
Taip, jis buvo pirmas ir vienintelis mokytojas. Kitų mokytojų tuo metu dar nebuvo. Tėvas, sugrįžęs iš kalnų ėmė steigti kuksando centrus. Jis šį mokymą padarė prieinamą Korėjos ir kitų šalių žmonėms. Atskleidęs visas mokymo paslaptis man, jis vėl pasitraukė į kalnus. Tris dešimtis metų jo niekas nematė.
Ir jūs jo daugiau nematėte?
Nemačiau, bet esu įsitikinęs, kad jis gyvas ir praktikuoja atsiskyręs kalnuose. Dabar aš tęsiu tėvo darbą, steigiu mokymo centrus, rengiu seminarus. Svajoju, kad ir Lietuvoje įsikurtų kuksando centras. Pirmas žingsnį jau padarėme – spalį įvyko seminarai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
Vadinasi, kuksando mokymą jūs gavote iš pirmųjų rankų – tokį, koks jis buvo sukurtas prieš tūkstančius metų?
Taip, mes stengiamės išsaugoti pirmapradį mokymą. Galima viską supaprastinti ir padaryti komerciškai patrauklią prekę, bet tada neliks esmės ir pradings tikroji kuksando galia.
Mes jau skaitėme, kad kuksando pratybos žmonėms padeda įveikti įvairias problemas. Kaip paaiškinti stebuklus, kuriuos jūs padarote?
Jokio stebuklo nėra. Daugeliui mano pacientų padėjo kuksando praktika. Būna negalavimų, kurių tabletėmis neįmanoma išgydyti. Mumyse cirkuliuoja gyvybės energija, kurią mes vadiname či energija. Ji turi mūsų kūne laisvai tekėti, o jeigu kažkur užsiblokuoja, žmogus pajunta skausmus, atsiranda negalavimai. Kuksando praktika, meditacijos, akupresūra ir kitos Rytų medicinos priemonės pašalina užtvaras, kliudančias či energijai laisvai tekėti. Jeigu energija apskritai nusilpusi, ją sustiprina teisingas kvėpavimas ir gilus atsipalaidavimas.
Kas yra tas teisingas kvėpavimas? Kaip mums kvėpuoti?
Kvėpuokime kaip kūdikiai kvėpuoja! Žiūrėkite, kūdikis kvėpuoja pilvuku – jis linksmas, nes taip kvėpuojant gaminasi daug seratonino, arba kitaip vadinamo laimės hormono. Kūdikis truputį snūsteli, ir vėl žvalus! Todėl kad toks kvėpavimas atkuria energiją.
Ar jūs esate atsiskyrėlis? O gal vienuolis?
Aš nesu atsiskyrėlis. Turiu šeimą. Kartu su žmona – Rytų medicinos gydytoja – auginame keturis vaikus. Anksčiau daugiau dirbau akupresūros srityje, dabar susitelkiau kuksando mokymams. Rengiu seminarus, daugelis mano mokinių patys tampa meistrais ir dirba visame pasaulyje.
Stengiuosi ir pats tobulėti – štai į Vilnių atskridau tiesiai iš Korėjos kalnų, kur buvau atsiskyręs septyniasdešimt dienų. Meditavau, praktikavau kuksando.
Koks jūsų požiūris į alkoholį? Ar kuksando praktikoje jis toleruojamas?
Svarbiausia – saikas. Jeigu jums labai norisi išgerti raudonojo vyno taurę – išgerkite! Nepatenkintas noras sukels stresą, o tai didesnė bėda nei taurė gero vyno. Raudonasis vynas gerai širdžiai ir visai kraujotakai. Bet dėl antros taurės gerai pagalvokite, ar reikia. Gaila, bet korėjiečiai pradėjo per daug vartoti alkoholio. Dažnai vengiu sutikti buvusius mokslo draugus, nes jie nebemoka bendrauti be ryžių degtinės. Aš pats galiu išgerti, tik labai retai ir labai mažai.
Šįkart Lietuvoje jūs turėjote dvi intensyvias savaites. Pratybos ir seminarai vyko Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ar susidomėjo lietuviai jūsų mokymu?
Prisipažinsiu, kad nesitikėjau tokio nuoširdaus dėmesio. Pavyzdžiui, Klaipėdoje į seminarą atėjo per du šimtus žmonių – gydytojų, menininkų, verslininkų. Dar labiau apsidžiaugiau, kai kitą dieną į pratybas su kilimėliais pas mane atėjo šešiasdešimt klaipėdiečių. Po seminaro daugelis norėjo pasikonsultuoti dėl savo negalavimų. Akupresūra, kurią aš mokau, gali labai daug pasakyti apie žmogaus problemas. Beje, Klaipėdoje manęs laukė malonus netikėtumas – iš Mažeikių atvyko žmonės, kurie jau praktikuoja kuksando. Juos Rygoje išmokė mano kolega iš Seulo.
Į Kauną mane pakvietė gydytojas Dalius Barkauskas. Čia man buvo itin atsakingos pratybos, nes susirinko dvi dešimtys medikų, jogos mokytojų ir trenerių. Bendravome labai profesionaliai, buvau pakviestas vėl atvykti ir surengti didelį kelių dienų seminarą, kuriame būtų ir kuksando, ir akupresūra, ir diskusija apie rytų bei vakarų medicinos sąlyčius.
Ar jau galima sakyti, kad kuksando prigijo Lietuvoje?
Taip. Kitų metų vasario mėnesį aš vėl atskrisiu ir tuose pačiuose miestuose vėl surengsiu pratybas. Dabar jos truks po savaitę. Po tokio intensyvaus darbo žmonės sugebės patys praktikuoti. Kuriama Lietuvos kuksando asociacija. Tikiuosi, kad netrukus atsidarys ir pirmieji centrai, kuriuose mokys kuksando meistrai iš užsienio bei vietiniai mokytojai.
Jūs keletą metų buvote Korėjos kuksando federacijos prezidentas ir dabar esate vienas iš jos vadovų. Kokie žmonės dažniausiai ateina pas jus mokytis?
Dažnai žmonės nori išmokti valdyti savo gyvybės energiją či. Štai atėjo jaunas operos solistas, norintis sustiprinti savo kvėpavimą. Tarp mokinių – ir du golfo žaidėjai. Jų muštas kamuoliukas dabar lekia kur kas toliau, nes jie išmoko valdyti energiją ir smūgiuoti be įtampos.
Matyt, ateina žmonės ir su negalavimais?
Taip. Kada žmogus pradeda nuolatos praktikuoti, pats nustemba, kaip dingsta jo neurologiniai skausmai, sumažėja kraujospūdis, pradingsta depresijos. Neseniai pas mano kolegą į kuksando centrą buvo atvestas berniukas, kuriam nuo gimimo nekrešėjo kraujas. Po kelių mėnesių per pratybas berniukas netyčia susižeidė ranką. Mokytojas skubiai aprišo kraujuojantį delną ir iškvietė greitąją pagalbą. Atskubėjęs gydytojas nesuprato, kam jis iškviestas, nes kraujas jau nebebėgo. Berniuko tėvai šį įvykį pavadino stebuklu, bet iš tikro stebuklo nėra – tiesiog kuksando pratybos atkuria energijos cirkuliaciją ir organizmo balansą.
Jūsų pratybose dalyvavo ir žinomas Lietuvos medikas, Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas. Ar bendraudamas su juo nepajutote Rytų ir Vakarų medicinos skirtingų požiūrių į žmogaus sveikatą?
Mes pasaulio nedaliname į Rytus ir Vakarus, jis yra vieningas. Gydytojas Dalius tai puikiai supranta ir pats dažnai taiko Rytų, arba kaip mes sakome, kinų medicinos metodus. Man buvo įdomu, kaip jis Vakarų mediko požiūriu komentavo kuksando pratimus. Pavyzdžiui, mes visus pratimus darome remdamiesi ištiestais rankos pirštais, nes pirštai yra susieti su atitinkamais vidaus organais. Stiprūs pirštai – reiškia, stiprūs vidaus organai. Čia gydytojas Dalius išsyk papatvirtino, kad ir Vakarų medikai yra tos pačios nuomonės. Jis priminė tyrimus, kurie įrodė, kad iš rankos pirštų tvirtumo galima daug pasakyti apie žmogaus būklę. Jo nuomone, kuksando yra gera priemonė sustiprinti žmogaus energiją ir pašalinti stresą. Ir dar jis pastebėjo, kad šis tūkstantmetis mokymas nėra nei komercializuotas, nei pavirtęs pramoga. Tai tiesa: aš mokau taip, kaip mane išmokė tėvas. O mano tėvas buvo pirmasis, kuriam buvo leista šį slaptą mokymą perduoti žmonėms.
Ar nepaskęsta kuksando tarp modernių mokymų, kurie senąją išmintį jungia su modernia muzika, šokiu, judesiu?
Mes sakome taip: šiandieną parduotuvėje gali nusipirkti pačių įvairiausių gėrimų, bet juk žmonės nori ir šaltinio vandens. Kuksando iki šių dienų išliko kaip skaidrus kalnų vanduo. Ir Korėjoje šiandien žmonės nori sulieknėti, nori linksmo užsiėmimo. Tokių pratybų pasiūla didžiulė, tačiau, jei žmogus nori kūno, proto ir sielos harmonijos, jis ateina pas mus. Tik siekdamas tokios harmonijos žmogus bus tikrai sveikas ir laimingas.
Kokį įspūdį jums padarė Lietuva?
Lietuviai yra yra gražūs ir švelnūs žmonės. Esu įsitikinęs, kad čia gali išaugti daug kuksando meistrų, nes jūs esate dvasingi ir viduje labai stiprūs. Kai važiuoju per Lietuvą, matau daug labai aukštų ir tiesių medžių. Tai įrodymas, kad čia labai stipri vietos energija. Vilniuje labai grynas oras – aš čia kvėpuoju tarytum Korėjos kalnuose.
