Sekdama paskui savo svajones, gaudydama gyvenimo pamėtėtas galimybes ir norėdama gauti darbui reikiamų gebėjimų, Toma Kumžienė užbaigė jau ketverias studijas. Dar vieno diplomo siekia dabar. Likimo ironija – gydytojų dukra net negalvojo sekti jų pėdomis, tačiau tapusi kuksando – korėjiečių kūno lavinimo, kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistemos – mokytoja, panūdo įgyti ir medicinos žinių, – rašoma svetainėje Euroblogas.lt.

Suskaičiuoti formalius ir visuomeninius Tomos darbus vienos rankos pirštų neužtenka. Kompiuterinės grafikos dizainerė, visuomeninė premjero patarėja pasaulio lietuvių jaunimo klausimais, radijo laidos vedėja, vienos žiniasklaidos grupės Komunikacijos skyriaus vadovė, mados namų eksporto vadovė ir generalinė direktorė, o dabar – ir Nacionalinio kuksando centro įkūrėja bei vadovė.

(…)

Tomos žodžiais, Vakarų medicina yra labai toli pažengusi, ji nepakeičiama, kai reikia skubios medicinos pagalbos, bet į kai kuriuos klausimus ji atsakymo neturi.

„Paskauda? O kam šiais laikais neskauda? Kiek tau metų, pasižiūrėk į pasą… – vakarietišką požiūrį perteikė ji. – Kuksando nėra gydymas ar vaisto pakaitalas, bet jis padeda žmogui sustiprinti ir subalansuoti kūną, dvasią ir protą. Tada ir negalavimai traukiasi“. (…)

Pašnekovės manymu, nuolatinis kuksando praktikavimas ją gerokai pakeitė: pagerėjo savijauta, pasikeitė laikysena, dingo peršalimai ir vis kamuodavęs sinusitas, nustojo šalti galūnės, nors anksčiau kalnuose tekdavo stoti kas 100 metrų ir masažuoti pirštus, ji pradėjo anksti keltis ir net po kelių valandų miego pabunda žvali, pasidarė ramesnė. Mitybos smarkiai nepakeitė, tačiau beveik nebesinori alkoholio.

Visą tekstą svetainėje Euroblogas.lt perskaityti galite paspaudę šią nuorodą EUROBLOGAS