Algirdo Kumžos knyga „Lietuviški karmos dėsniai. Mano gyvenimo istorijos”
Algirdo Kumžos knyga „Lietuviški karmos dėsniai. Mano gyvenimo istorijos”, kurioje – tikros autoriaus gyvenimo istorijos.
– Regėjau didžiausius pasaulio įvykius: Berlyno sienos griūtį, Sąjūdžio gimimą, Šri Lankos cunamį, – sako knygos autorius Algirdas Kumža. – Turėjau nuskęsti ledinėje Patagonijos upėje, nugarmėti į Himalajų prarajas, tačiau paskutinę akimirką mane sugriebdavo kažkieno stipri ranka. Matyt, saugojo pasaulio dievai. Kodėl jie tai darė?
Bandydamas rasti atsakymą autorius pasakoja daug linksmų ir graudžių istorijų, kurios sako: niekada nenusivilk, būk kantrus, atvira širdimi sutik gyvenimo pokyčius ir tada išsipildys didžiausios gyvenimo svajonės. Stebėtina patirčių įvairovė: diplomatija, politika, teatras, verslas, alpinizmas, Rytų praktikos.
Algirdas Kumža – Kovo 11-osios Akto signataras, ambasadorius, kuksando meistras (juodasis diržas), alpinistas (dalyvavo ekspedicijoje į vieną aukščiausių pasaulio kalnų Sisia Pangmą, 8027 m.)
Parašė knygas „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis“, „Kuksando. Kelio knyga“, „Rasa. Po angelo sparnu“, „Oranžinis romanas. Ketveri ambasadoriaus metai Ukrainoje“, „Kuksando. Nuo Korėjos kalnų“.
_________________________________________
Knygą išleido Nacionalinis kuksando centras. Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.
Knygą siunčiame į bet kurį pasaulio kraštą.
_________________________________________
Kviečiame skaityti filosofo, akademiko, prof. Alvydo Jokūbaičio recenziją:
Pirmoji pasaulyje Algirdo Kumžos knygos „Lietuviški karmos dėsniai“ recenzija
Algirdui pavyko parašyti autobiografiją be pretenzijos pastatyti sau paminklą. Joje nėra dieviškumo įrodymų, pranašysčių ateičiai ir išsivadavimo iš nedorybių pamokymų. Knygos autorius akivaizdžiai nenori, kad jį tapatintų su kokiu nors vienu gyvenimo vaidmeniu. Perskaitęs knygą, negali pasakyti „tai diplomatas“, „tai komjaunimo sekretorius“, „tai signataras“, o „tai alpinistas“. Pats autorius pasimetęs dėl knygoje pasirodančio savo gyvenimo. Kaip tai yra įmanoma? Kas tai buvo? Kur pagrindinė siužetinė gyvenimo aprašymo linija? Šie galutinių pagrindų klausimai lieka iki galo neatsakyti, kaip ryte nubudus iš po keisto sapno.
Skaitant knygą, susidaro įspūdis, kad jos herojus niekada iki galo nedisponavo savo gyvenimu. Kur bepažvelgsi, vieni siužetinės linijos nenuoseklumai. Okupuotoje Lietuvoje gimęs kaimiečių vaikas netikėtai tapo nepriklausomos Lietuvos diplomatu. Užaugęs antitarybinėje šeimoje jis tapo įtakingu tarybiniu veikėju, kuris pirmai progai pasitaikius palaidojo Tarybų Sąjungą. Nestebintų, jeigu dar būtų pasiekęs olimpinį rekordą, išskridęs į kosmosą arba įkūręs Microsoftą. Knygos herojaus gyvenimas panašus į dovaną, kurią gavęs neklausi „ už ką?“, bet sakai „ačiū“. Viskas galėjo baigtis su kepamos granatos sprogimu arba įžeminimo laido palietimu. Toks įspūdis, kad kažkas bet kada galėjo sugriauti Algirdo gyvenimą, bet to nepadarė. Priešingai, nutarė jį išbandyti valdžia, sielos ir kūno talentais, turto ir pripažinimo siekiu.
Tas, kuris sudėliojo Algirdo gyvenimą yra didelės vaizduotės autorius, panašiai kaip tas, kuris viską aprašo knygoje. Algirdas savo gyvenimą pavertė estetinio pasitenkinimo objektu. Tai ne save garsiu laikyti norinčio žmogaus biografija, o vietomis neabejotinas grožinės literatūros kūrinys. Gimtojo kaimo miške rasto šautuvo ir granatos istorija yra rimtas Balio Sruogos Dievų miško konkurentas. Mūsų literatūros kritikai būtinai privalo parašyti „…šioje knygos scenoje pasakojama apie tragiškas jauno Algirdo Kumžos gyvenimo sąlygas pokario Lietuvoje“. Ši įspūdinga knygos vieta, kai po bandymo iškepti granatą lauže Algiukas gauna į sprandą nuo motinos, o jai išmetus granatą į prūdą tas pat Algiukas po kiek laiko ją sužvejoja su karosais – šedevras.
Kokia knygos reikšmė lietuvių kultūrai? Pirmą kartą mūsų, penkiasdešimtaisiais gimusių, kartos gyvenimą iš juodai balto filmo pavyko paversti ateities kartoms pavydą kelti turinčiu reginiu. Gal mes ir buvome avingalviai, tačiau niekada negyvenome juodai baltame filme. Pabaigai norisi pasakyti kažką politiškai nekorektiško – perskaičius knygą susidaro įspūdis, kad dabartinis jaunimas pasmerktas ne tokiam spalvotam gyvenimui, kokį nugyveno mūsų karta. Juos supa buržuazinio gyvenimo dekoracijos, o mes gyvenome siurealistinių dekoracijų pasaulyje. Tai, ko mes nekentėme politiškai mūsų gyvenimus pavertė neišgalvoto siužeto kūriniais. Algirdui nereikėjo nieko išgalvoti, ir todėl ne jis, o kažkas Kitas yra jo knygos autorius. Jis tik viską meistriškai suguldė į žodžius, prisiminė įvykių vaizdus ir padovanojo mums.
