Patarimai - Kuksando

Kaip susigrąžinti ir išmokti valdyti savo dėmesį?

Ar pagalvojate, kas šiais laikais kainuoja brangiausiai?

Žinoma, žmogaus sveikatą ir kitus asmeninius gyvybiškai svarbius dalykus atidedame į neliečiamą lentyną. Tačiau norime pakalbėti apie tai, dėl ko kovoja visos kompanijos, pardavėjai, verslo kūrėjai ir ką mes galime reguliuoti, sąmoningai spręsti, kaip įkainoti ir kur nukreipti.

Tie trys dalykai yra žmogaus energija, dėmesys ir laikas. Tai brangiausi dalykai, dėl kurių šiuolaikinis pasaulis konkuruoja. Ar jaučiatės šių visų dalykų šeimininkai? Jeigu ne, reiškia kažkas kitas Jūsų energiją, laiką ir dėmesį panaudoja saviems tikslams ir savo siekiams.

Kaip tai susigrąžinti ir mokėti valdyti? 

  • Jeigu Jūsų dėmesys plaukioja, nemokate jo sufokusuoti ir net nepastebite, kaip jis pabėga, greičiausiai stokojate ir laiko. 
  • Jeigu nieko nespėjate, nežinote, kur Jūsų laikas dingsta, ištaškote savo energiją bandydami pasivyti dalykus, gyvenate nuolatiniame jausme, kad vėluojate su pačiu gyvenimu. Atsiranda nerimas ir baimė.
  • Baimėje ir nerime niekada nebus energijos. Nerimas – išsklaidyta ir po visą kūną išbarstyta energija. Jeigu jaučiate baimę, kitas ne itin malonias emocijas, savo energiją skirsite tvarkytis su jomis, o ne kūrybai.

Atrodo, kad sukatės tokiame rate? Yra jausmas, jog nesate šių dalykų šeimininkas? Laikas sustoti, pastebėti tai ir ieškoti būdo tai susigrąžinti. 

Kuksando gali padėti.

Pradėti nuo dėmesio koncentracijos susigrąžinimo ir energijos surinkimo įgūdžių, o toliau viskas pamažu stos į savas vietas. Tikrai taip nutiks, nes turėsite daugiau ramybės, daugiau savirefleksijos įgūdžių ir sąmoningumo.

Motilumas: kas tai? Kaip veikia kuksando?

Kvėpavimas pažadina subtilų vidinį judesį ne tik plaučiuose ar diafragmoje, bet ir visuose organuose. Šis vidinis judėjimas yra gyvybės išraiška, kurią galime apibūdinti dviem sąvokomis: organų motilumu ir mobilumu. 

Ar esate apie tai girdėję?

Nors šios dvi sąvokos skamba panašiai, jų prasmės skiriasi. Jos kartu atskleidžia gilų kūno, kvėpavimo ir sąmonės ryšį, o prie to tiesiogiai prisideda kuksando praktika. 

Įdomu, kas tai yra ir kaip tai veikia?

Motilumas – tai įgimtas vidinis organų judesys, tarsi subtilus gyvybinis „pulsas”. Turbūt esate girdėję, kad mūsų kūnas, kaip ir viskas šiame pasaulyje, turi ritmą. Kiekvienas organas – širdis, kepenys, inkstai, žarnos – turi savo ritmą, savo bangą, kuri liudija jo gyvybingumą. Kai ši vidinė banga teka laisvai, organas veikia harmoningai, o kūno energija paskirstoma tolygiai. Šį švelnų vidinį judesį galime pajusti tik tada, kai kūnas atsipalaidavęs, kvėpavimas ramus, o dėmesys nukreiptas į vidų. Būtent tokioje būsenoje mus dažnai veda kuksando praktika.

Mobilumas reiškia organų gebėjimą laisvai judėti erdvėje, prisitaikyti prie kūno laikysenos, kvėpavimo ir judesio. Kai įkvepiame, diafragma leidžiasi žemyn, o kartu švelniai pasislenka ir vidaus organai; kai iškvepiame, jie grįžta į savo vietas. Tai tarsi vidinis bangavimas, kuris palaiko lankstumą, sklandžią kraujo ir energijos tėkmę. Jei organų mobilumas tampa ribotas dėl streso, emocinių įtampų, sąaugų, traumų, operacijų, ligų ir, dar dažniau, dėl netaisyklingo kvėpavimo ar ilgo sėdėjimo – vidinė pusiausvyra sutrinka, kūne ima kauptis įtampa, o energijos (KI) tėkmė sulėtėja.

Kvėpavimas yra raktas, jungiantis šiuos du procesus. Kai kvėpuojame giliai, ramiai ir sąmoningai, ne tik plaučiai, bet ir visi vidaus organai dalyvauja tame judesyje. Kiekvienas įkvėpimas masažuoja organus, grąžina jiems judrumą ir pažadina jų vidinį pulsą. Tokiu būdu kvėpavimas tampa tiltu tarp kūno ir sąmonės, tarp fizinės sveikatos ir vidinės ramybės.

Pagalvokite, kokį pirmą veiksmą atlieka gimęs žmogus? Įkvepia. Tas įkvėpimas užduoda ritmą ir „bangą” visiems kitiems organams, nuo to tam tikra prasme priklauso ir žmogaus sveikata.

Šiandien, kai daugelis mūsų gyvena pasinėrę į mintis, ekranus ir nuolatinį tempą, ryšys su kūnu tampa silpnesnis. Mes sulaikome kvėpavimą, kūnas sustingsta, o energija ima tekėti vis sunkiau. Suprasti ir pajusti, kad mūsų organai nuolat juda, kad gyvybė manyje teka net tada, kai sėdime ramiai, tai kvietimas sugrįžti į kūną, į čia ir dabar. Kvėpavimas ir jo suvokimas yra paprastas, bet labai gilus būdas susigrąžinti sveikatą, aiškumą ir vidinę darną.

Pradėkite pamažu ir labai greitai pamatysite pokytį.

Atminkite, kad kai kūnas juda laisvai, kvėpuoja ramiai, rimsta emocijos ir sveiksta mūsų siela.

Pekininių kopūstų kimči receptas: meistras Jin Mok

Garsus Korėjos akupresūros gydytojas ir kuksando meistras Jin Mokas neįsivaizduoja savo dienos be kimči.

Aštriai fermentuotos įvairios daržovės Korėjoje patiekiamos pusryčiams, pietums ir vakarienei, jos valgomos kaip užkandis, jų dedama į sriubas, prie ryžių, jos taip pat vyniojamos į salotos lapą kartu su kitomis daržovėmis, mėsa, įvairiais padažais.

Korėjoje žinoma daugiau nei 180 kimči rūšių, o vienas korėjietis šio sveikuoliško patiekalo per metus vidutiniškai suvalgo apie 18 kilogramų.

Kimči receptas

pekininio kopūsto;

1–2 baltųjų ridikų;

3–5 valgomųjų šaukštų džiovintų maltų aitriųjų paprikų;

2 valgomųjų šaukštų žuvies padažo;

2 vidutinio dydžio svogūnų galvų;

2 česnakų;

pundelio svogūnų laiškų;

imbiero šaknies (maždaug 4×2 cm).

Pirmiausia Jin Mokas pripylė didelį indą smarkiai sūdyto vandens. Į jį įdėjo išilgai pusiau perpjautą pekininį kopūstą. Prieš pamerkdamas įpjovė kopūsto kotą ir šiek tiek jį patraiškė delnais. Sūdytas vanduo turi visiškai apsemti Pekino kopūstą, o vandenyje jį reikia laikyti apie 24 valandas.

Baltuosius ridikus Jin Mokas supjaustė plonais šiaudeliais. Svogūną, česnaką ir imbierą sutrynė maisto smulkintuvu. Smulkiai supjaustė svogūno laiškus. Viską sumaišė, įpylė žuvies padažo, subėrė paprikos miltelius. Jei padažas jums per aštrus, Jin Mokas rekomenduoja įdėti tarkuotą žalią obuolį. Paruošęs padažą Jin Mokas iš sūrymo ištraukė pekininį kopūstą, nuvarvino vandens perteklių ir įdėjo jį į didelį indą. Tuomet gautu mišiniu neatplėšdamas nuo koto iš abiejų pusių įtrynė visus kopūsto lapus. Sandariai uždengtame inde vėsioje patalpoje kimči rauginamas apie tris dienas, šaldytuve – savaitę.

Tradiciškai korėjiečiai kimči raugia moliniuose induose, dažniausiai lauke. Prie pavienių namų ir vienuolynų galima pamatyti dešimtis tokių statinių, kuriose paruoštos kimči atsargos.

„Lietuvos sveikata” | Akupresūra – stresui nuraminti

Toma Kumžienė, praktikuojanti kuksando mokytoja, sako, kad tūkstantmetis Korėjos mokymas – kuksando – moko derinti kvėpavimą ir judesį, valdyti gyvybės energiją. Praktikuojančių kuksando žmonių kūnas tampa tvirtesnis ir lankstesnis, pagerėja laikysena, o taisyklingai kvėpuojant sustiprinama gyvybės energija, pamažu dingsta nemiga ir stresas. Akupresūra – neatsiejama šio mokymo dalis.

Anot kuksando mokytojos Tomos Kumžienės, spaudžiant tam tikrus kūno taškus, galima sumažinti skausmą, nuraminti emocinę įtampą, susigrąžinti energiją, stimuliuoti svarbias organizmo funkcijas, pavyzdžiui, pagerinti virškinimą ar sumažinti kraujospūdį.

Visą Lietuvos sveikatoje publikuotą Aidos Žemaitytės tekstą skaitykite paspaudę šią nuorodą: Lietuvos sveikata