„Pirmiausia sušilo kojos ir rankos. Man būdavo didžiulė problema einant į kalnus, kai paėjus kelis metrus iki skausmo pradėdavo stingti pirštai. Tada turėdavau sėstis ant akmens, išsiauti. Algirdas dėdavosi į pažastis mano pėdas, kad jos sušiltų. Pradėjus praktikuoti kuksando tas sušalimas labai greitai dingo“, – sako kuksando mokytoja Toma Kumziene. Kuksando išmokė ir nusiraminti, ramiai reaguoti į problemas.

Pasikeitė ir dienos ritmas. Dabar Toma, anksčiau buvusi pelėda, kas rytą keliasi 5 valandą. „Atsikeliu be jokio žadintuvo, bet jau pilna jėgų. Rytais praktikuoju kuksando“.